Luisa – tikra beprotybė!

Mūsų Viešpats Jėzus Dievo tarnui Luisa Piccarreta 3 m. birželio 1925 d .:

O, kaip tiesa, kad žiūrėti į Visatą ir neatpažinti Dievo, mylėti Jį ir tikėti Juo yra tikra beprotybė! Visi kūriniai yra kaip daugybė Jį slepiančių uždangų; ir Dievas ateina pas mus tarsi uždengtas kiekvienu sukurtu daiktu, nes žmogus nepajėgus matyti Jo apnuoginto savo mirtingame kūne. Dievo meilė mums yra tokia didelė, kad, kad neapakintų mūsų savo šviesa, neišgąsdintų mūsų savo galia, priverstų mus gėdytis prieš Jo grožį, priverstų mus sunaikinti prieš Jo neaprėpiamumą, jis prisidengia kūriniais. dalykų, kad ateitų ir būtų su mumis kiekviename sukurtame daikte – dar labiau, kad galėtume plaukti pačiame Jo Gyvenime. Dieve mano, kaip stipriai mus mylėjai ir kaip stipriai mus myli! (3 m. birželio 1925 d., 17 t.)

Išmintis 13: 1-9

Iš prigimties kvaili buvo visi, kurie nežinojo apie Dievą,
ir kam iš matytų gerų dalykų nepavyko pažinti to, kuris yra,
o iš darbų studijavimo neatskleidė Amatininko;
Vietoj to arba ugnis, arba vėjas, arba greitas oras,
arba žvaigždžių grandinė, arba galingas vanduo,
arba dangaus šviesuliai, pasaulio valdytojai, jie laikė dievais.
Jei iš džiaugsmo savo grožiu laikė juos dievais,
pranešk jiems, kiek Viešpats yra puikesnis už šiuos;
nes pirminis grožio šaltinis juos sukūrė.
Arba jei juos pribloškė jų jėga ir energija,
leiskite jiems suprasti iš šių dalykų, kiek galingesnis yra tas, kuris juos sukūrė.
Nes nuo sukurtų daiktų didybės ir grožio
jų originalus autorius pagal analogiją matomas.
Tačiau dėl jų kaltė mažesnė;
Nes galbūt jie nuklydo,
nors jie ieško Dievo ir nori jį rasti.
Jie ieško tarp jo darbų,
bet blaškosi to, ką mato, nes matyti dalykai yra teisingi.
Bet vėlgi, net šie nėra atleidžiami.
Nes jei jiems iki šiol pasisekė žinių
kad jie galėtų spėlioti apie pasaulį,
kaip jie greičiau nerado jos Viešpaties?

Romėnai 1: 19-25

Nes tai, ką galima žinoti apie Dievą, jiems aišku, nes Dievas jiems tai padarė.
Nuo pat pasaulio sukūrimo jo nematomos amžinosios jėgos ir dieviškumo atributai
galėjo būti suprastas ir suvokiamas iš to, ką jis padarė.
Dėl to jie neturi pasiteisinimo; nes nors jie pažinojo Dievą
jie nesuteikė jam Dievo šlovės ir nedėkojo.
Vietoj to, jie tapo tuščiais savo samprotavimais, o jų beprasmis protas buvo aptemęs.
Teigdami esą išmintingi, jie tapo kvailiais...
Todėl Dievas per jų širdies geismus atidavė juos nešvarumams
dėl abipusio jų kūnų degradacijos.
Jie iškeitė Dievo tiesą į melą
ir gerbė bei garbino tvarinį, o ne kūrėją,
kuris yra palaimintas per amžius. Amen.