Šiandien popiežius Leonas XIV ragina tikinčiuosius iš tiesų kreiptis į Jėzų dėl išgijimo, ypač kai jaučiamės „įstrigę“.
Mieli broliai ir seserys,
Šia katechezė norėčiau atkreipti mūsų dėmesį į dar vieną esminį Jėzaus gyvenimo aspektą, būtent į jo išgydymai. Dėl šios priežasties kviečiu jus Kristaus Širdžiai atnešti skaudžiausias ir trapiausias savo gyvenimo dalis, tas vietas, kuriose jaučiatės įstrigę ir užblokuoti. Su pasitikėjimu prašykime Viešpaties išklausyti mūsų šauksmą ir mus išgydyti.
Šioje mintyje mus lydintis veikėjas padės mums suprasti, kad niekada neturime prarasti vilties, net kai jaučiamės pasimetę. Tai Bartimiejus, aklasis ir elgeta, kurį Jėzus sutinka Jeriche. (plg. Mk 10: 46-52)...Ką daryti, kai atsiduriame situacijoje, iš kurios, regis, nėra išeities? Bartimiejus moko mus pasitelkti savyje slypinčius išteklius, kurie yra mūsų dalis. Jis yra elgeta, jis moka prašyti, netgi gali šaukti! Jei tikrai ko nors nori, darai viską, kad galėtum tai pasiekti, net kai kiti tave priekaištauja, žemina ir liepia leisti tam būti. Jei tikrai to trokšti, toliau šauki!
Bartimiejaus šauksmas Morkaus evangelijoje – „Jėzau, Dovydo sūnau, pasigailėk manęs!“(47 t.) – tapo labai gerai žinoma malda Rytų tradicijoje, kuria galime naudotis ir mes: „Viešpatie Jėzau Kristau, Dievo Sūnau, pasigailėk manęs nusidėjėlio.“
Bartimiejus yra aklas, bet paradoksalu, bet jis mato geriau nei kiti ir atpažįsta, kas yra Jėzus! Prieš jo šauksmą Jėzus sustoja ir liepia jį pašaukti (plg. 49), nes nėra šauksmo, kurio Dievas neišgirstų, net kai nesuvokiame, kad kreipiamės į jį. (plg. Ex 2: 23)...Keista, kad, matydamas aklą vyrą, Jėzus ne iš karto prie jo neprieina; bet, jei pagalvosime, tai yra būdas atgaivinti Bartimiejaus gyvenimą: Jis paragina jį vėl keltis, Jis pasitiki jo gebėjimu vaikščioti. Tas žmogus gali vėl atsistoti ant kojų, jis gali pakilti iš mirties kančios. Tačiau norėdamas tai padaryti, jis turi atlikti labai prasmingą gestą: jis turi nusimesti savo apsiaustą... (plg. 50 eil.)!
Elgetai apsiaustas yra viskas: tai jo saugumas, jo namai, gynyba, kuri jį saugo. Net įstatymas saugojo elgetos apsiaustą ir įpareigojo jį grąžinti vakare, jei jis buvo paimtas kaip užstatas. (plg. Ex 22: 25)...Ir vis dėlto dažnai mums kelyje stovi būtent tariamas saugumas – tai, ką apsivilkome gindamiesi, ir kas verčia mus judėti pirmyn. Kad eitų pas Jėzų ir leistųsi būti išgydytam, Bartimiejus turi pasirodyti Jam visu savo pažeidžiamumu. Tai yra esminis žingsnis bet kurioje išgijimo kelionėje... Bartimiejų ir kiekvieną iš mūsų išgelbėja tikėjimas. Jėzus mus gydo, kad galėtume tapti laisvi...
Mieli broliai ir seserys, pasitikėdami atneškime savo ir savo artimųjų negalavimus Jėzui; atneškime tų, kurie jaučiasi pasimetę ir be išeities, skausmą. Šaukimės ir dėl jų, ir būsime tikri, kad Viešpats mus išgirs ir sustabdys. (Žr. Patikėjimo malda savo artimiesiems).
Visą apmąstymą skaitykite adresu Aletheia.
Alicja Lenczewska
Elizabeth Kindelmann
Per tai, kas tapo Dvasinis dienoraštis, Jėzus ir Marija mokė Elžbietą, ir jie toliau tikinčiuosius moko dieviškojo meno kančios, kad išgelbėtų sielas. Kiekvienai savaitės dienai skiriamos užduotys, susijusios su malda, pasninkavimu ir nakties budėjimais, prie kurių pridedami gražūs pažadai, pririštos specialiomis malonėmis kunigams ir skaistyklos sieloms. Savo pranešimuose Jėzus ir Marija sako, kad Nekaltojo Marijos širdies meilės liepsna yra didžiausia malonė, suteikta žmonijai nuo įsikūnijimo. Ir dar ne tolimoje ateityje jos liepsna užlies visą pasaulį.
Tėvas Stefano Gobbi
Kodėl „Gisella Cardia“?
Trečia, pranešimus dažnai lydėjo matomi reiškiniai, fotografiniai įrodymai, rasti „Cammino con Maria“, kuris negali būti subjektyvios vaizduotės vaisius, ypač stigmos buvimas ant Giselle kūno ir kryžių ar religinių tekstų pasirodymas kraujas ant Gizelės rankų. Peržiūrėkite nuotraukas iš jos apsireiškimo svetainės 
Jennifer
Kodėl Manuela Strack?
Kodėl Medžugorjės Dievo Motinos vizionieriai?
Kodėl Pedro Regis?
Kodėl Dievo tarnas Luisa Piccarreta?
šventųjų. Tik tada, kai ji tapo „Marijos dukterimi“, košmarai pagaliau nutrūko sulaukę vienuolikos metų. Kitais metais Jėzus pradėjo kalbėti su ja iš vidaus, ypač gavęs Šventąją Komuniją. Kai jai buvo trylika, Jis pasirodė jai vizijoje, kurią ji matė iš savo namų balkono. Ten, apačioje esančioje gatvėje, ji pamatė minią ir ginkluotus kareivius, vedančius tris kalinius; ji pripažino Jėzų kaip vieną iš jų. Atėjęs po jos balkonu, Jis pakėlė galvą ir sušuko: „Siela, padėk man! “ Giliai sujaudinta Luisa nuo tos dienos pasiūlė save kaip aukos sielą, aukodama žmonijos nuodėmes.
nejudri, į standžią būseną, kuri pasirodė beveik taip, lyg ji būtų mirusi. Tik kai kunigas ant jos kūno padarė Kryžiaus ženklą, Luisa atgavo savo sugebėjimus. Ši nuostabi mistinė būsena išliko iki pat jos mirties 1947 m., O vėliau įvyko laidotuvės, kurios nebuvo nemenkas reikalas. Tuo gyvenimo periodu ji nesirgo jokia fizine liga (kol galų gale nepasidavė plaučių uždegimui) ir niekada nepatyrė pragulų, nepaisant to, kad šešiasdešimt ketverius metus buvo uždaryta savo mažoje lovoje.
Kodėl Simona ir Angela?
Valerija Copponi