Luisa – Audra bažnyčioje

Mūsų Viešpaties Jėzaus Luisa Piccarreta 7 m. kovo 1915 d.:

Kantrybė, drąsa; neprarask širdies! Jei žinotum, kiek aš kenčiu, kad [turėčiau] bausti vyrus! Tačiau būtybių nedėkingumas verčia Mane tai padaryti – jų didžiulės nuodėmės, jų netikėjimas, jų valia beveik mesti Man iššūkį... Ir tai yra mažiausia... Jei papasakočiau apie religinę pusę... kiek daug šventvagystės! Kiek maištų! Kiek apsimeta mano vaikais, nors jie yra mano aršiausi priešai! Kiek netikrų sūnų yra uzurpatoriai, savanaudiški ir netikintys. Jų širdys yra ydų triumai. Šie vaikai pirmieji pradės karą prieš Bažnyčią; jie bandys nužudyti savo motiną... O, kiek jų jau ruošiasi išeiti į lauką! Dabar tarp vyriausybių vyksta karas; greitai jie kariaus prieš Bažnyčią, o didžiausi jos priešai bus jos pačios vaikai... Mano Širdį suskaldo skausmas. Nepaisant visko, leisiu šiai audrai praeiti pro šalį, o žemės veidą ir bažnyčias nuplauti krauju tų, kurie jas sutepė ir užteršė. Tu irgi, prisijunk prie mano skausmo – melskis ir būk kantrus stebint šią audrą.

Spausdinti draugais, PDF ir el. Paštu
Posted in Luisa Piccarreta, Laiškai.