Mažoji Marija – kaip atsiranda mano prisilietimas?

Jėzus į Mažoji Marija (Romoje) 28 m. spalio 2024 d.:

„Mano prisilietimas“ (Lk 6, 12-19)

My mažoji Marija, šios dienos Evangelijoje sakoma, kad stebuklinga „jėga išėjo iš Jo“, todėl daugybė minios plūdo iš daugelio kaimų, kad galėtų mane paliesti ir išgydyti. Ligoniai, apsėstieji, išsigandę ir nelaimingieji šaukėsi Mano pagalbos, jie visais būdais siekė Mano prisilietimo. Iš kur atsirado ši stebuklinga jėga, kuri gydė visus? Ne tik iš Mano dieviškosios galios, bet ir iš mano gilios vienybės su Tėvu ir su Šventąja Dvasia, kuri palaikė Mano misiją, stiprindama Mano darbą. Aš praleidau naktis maldoje, kad ieškočiau stiprybės ir pagalbos Savo žmonijai.

Šiandien yra daugybė žmonių, sergančių kūnu ir dvasia, užimtų piktojo: vargšų nusidėjėlių, kuriems pasigailėjo blogio. Tačiau skirtingai nei Mano laikais, kai daugelis ryžosi ieškoti Mano Asmens, pagalbos, kurią galėjau pasiūlyti tik Aš, šiandien dauguma manęs neieško, jie daugiau Manęs nesišaukia; jų žodžiai nutilo, jų sieloje nekyla kvapas. Jie neieško Mano prisilietimo, kuris gydo, nes nebetiki.

Kaip atsiranda Mano prisilietimas? Jis atsiranda per dialogą, ryšį, kurį reikia užmegzti su Dievu per gilią ir nuolatinę maldą. Neužtenka keleto silpnų ir pavienių invokacijų, neužtenka ne tradiciškai surengtos kaimo procesijos, nei Eucharistijos, kurios dalyvavimas šaltas ir paviršutiniškas. Malda turi tapti konkrečia patirtimi, individualiu dialogu, kuris tampa intymus ir mylintis, suartina ir skleidžia dieviškąsias savybes; kuo daugiau gyveni ir pasineri į juos, tuo labiau jie nusileis ant tavęs, atnešdami savo poveikį visais gydymo ir išlaisvinimo būdais.

Santykis su Eucharistija – tai ne tik Komunijos priėmimas kaip įpročio veiksmas, nustatyta apeiga, bet ir pažinimas, bendras susitikimas, tapimas Mano Širdies prisilietimu, kuriame jos rezonansas patenka į jūsų. Tik širdies prisilietimu jūs gaunate ir esate įlieti Mano meilės, kuri gali suteikti jums bet kokią atgimimo ir malonės formą.

Kas atsitiks vietoj to? Sakau jums, kad daugybė krikščionių priima Mane išsiblaškiusį, pasyvų ir nedalyvaujant. Jie paima Mane ir tuoj pat pamiršta, ką yra gavę, kas aš esu, ką galiu dėl jų padaryti, ir su Manimi nesusiliečia. Jie neišlieja savęs į Mano Širdį, ir tik šitame prisilietime, kuris myli, kuris susilieja ir bučiuoja Mano dievišką kuriančiąją Širdį, gali veikti jūsų žmogiškumą ir suteikti jums visokeriopą atgimimą. Jei taip nėra, jei šis susiliejimas neįvyksta, jei jūsų siela nedalyvauja, kaip gali būti išgydymas, išlaisvinimas ir nuolatinis atsivertimas?

Aš praleidau naktis maldoje, ir iš jų kilo Mano veiksmų ir Mano darbų stiprybė. Mano paties apaštalai tęsė Mano kelionę į misiją, kuri jiems buvo suteikta malda – malda, kuri tapo Dievo gyvenimu ir prisilietimu tarp žmonių. Jie, kaip Mano šventieji, kaip Mano mylinčios sielos, bendravo su meilės impulsu, kuriame jie surado ir suvokė atnaujintą Mano buvimą, melsdamiesi ir gyvendami Eucharistija. Šiuo prisilietimu jie atliko savo žemiškąją misiją.

Kaip gali tai padaryti visi tie, kurie yra pašaukti sekti Manimi pagal konkrečią kunigystės pašventinimo mandatą? Kaip jie gali tęsti evangelizaciją, gydymo tarp žmonių darbą, jei nepatiria Mano prisilietimo, jei nepaliečia Mano Asmens savo širdimi? Tik mano kūnui [Eucharistijoje] įsiliejus į juos, tik Mano Dvasioje, kuri pasiekia juos ir įkvepia jiems gyvybingą kvapą, jie paliečia mane ir yra sustiprinti stebuklingos Dievo jėgos, galinčios gydo negalias, atneša laisvę [demoniškai] prispaustiems, atveria sąžinę.

Aš tave laiminu.