Šventasis Raštas – Tikra meilė, tikras gailestingumas

Kuris iš jūsų turi šimtą avių ir pametė vieną iš jų
nepaliktų devyniasdešimt devynių dykumoje
ir eiti paskui pasiklydusįjį, kol jį suras?
Ir kai jis jį suranda,
su dideliu džiaugsmu užsideda jį ant pečių
ir jam atvykus namo,
Jis sukviečia savo draugus ir kaimynus ir sako jiems:
„Džiaukis su manimi, nes radau savo pasiklydusį avį“. 
Sakau tau, lygiai taip pat
danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio
nei daugiau nei devyniasdešimt devyni teisieji žmonės
kuriems nereikia atgailos. (Šiandienos Evangelija, Lk 15, 1–10)

 

Tai turbūt viena švelniausių ir labiausiai patikinančių Evangelijos ištraukų tiems, kurie pasiklydo arba tiems, kurie siekia šventumo, bet vis dėlto patenka į nuodėmės pinkles. Jėzaus gailestingumą nusidėjėliui patraukia ne tik tai, kad vienas iš Jo ėriukų dingo, bet ir tai, kad jis nori grįžti namo. Nes šioje Evangelijos ištraukoje numanoma, kad iš tikrųjų nusidėjėlis nori grįžti. Džiaugiamės dangumi ne todėl, kad Jėzus surado nusidėjėlį, o būtent dėl ​​to, kad nusidėjėlis atgailauja. Priešingu atveju Gerasis Ganytojas negalėtų užsidėti šio atgailaujančio ėriuko ant savo pečių, kad grįžtų „namo“.

Galima įsivaizduoti, kad tarp šios Evangelijos eilučių yra dialogas šia tema...

Jėzus: Vargšė siela, aš ištyriau tave, įklimpusius ir įklimpusius į nuodėmės žiobrius. Aš, pati MEILĖ, trokštu tave išpainioti, pakelti, sutvarstyti tavo žaizdas ir neštis į namus, kur galėčiau ugdyti tave iki vientisumo ir šventumo. 

Ėriena: Taip, Viešpatie, man vėl nepavyko. Aš nuklydau nuo savo Kūrėjo ir tai, ką žinau, yra tiesa: kad esu sukurtas mylėti Tave ir savo artimą kaip save patį. Jėzau, atleisk man už šią egoizmo, tyčinio maišto ir nežinojimo akimirką. Atsiprašau už savo nuodėmę ir noriu grįžti namo. Bet kokioje būsenoje aš esu! 

Jėzus: Mano mažute, aš tau paruošiau atsargas – sakramentą, kuriuo noriu tave išgydyti, atkurti ir parnešti į namus pas Tėvo mūsų širdį. Ar siela būtų kaip sunykęs lavonas, kad žvelgiant iš žmogaus pusės, nebūtų [vilties] atkurti ir viskas jau būtų prarasta, taip nėra su Dievu. Dieviškojo gailestingumo stebuklas visiškai atkuria tą sielą. O, kaip varganai tie, kurie nepasinaudoja Dievo gailestingumo stebuklu! ^[1]Jėzus į Šv. Faustiną, Dieviškasis gailestingumas mano sieloje, Dienoraštis, n. 1448 m

Ėriena: Pasigailėk manęs, Dieve, pagal savo gailestingą meilę; savo gailestingumu išnaikink mano nusikaltimus. Kruopščiai nuplaukite mano kaltę; ir apvalyk mane nuo mano nuodėmės. Nes aš žinau savo nusikaltimus; mano nuodėmė visada prieš mane. Švarią širdį sukurk man, Dieve; atnaujink manyje tvirtą dvasią. Grąžink man savo išgelbėjimo džiaugsmą; palaikyk mane geranoriška dvasia. Mano auka, Dieve, yra sudužusi dvasia; atgailaujančios, nuolankios širdies, Dieve, tu nepaniekinsi.^[2]iš 51 psalmės

Jėzus: O siela, apimta tamsos, nenusimink. Viskas dar nėra prarasta. Ateik ir pasitikėk savo Dievu, kuris yra meilė ir gailestingumas ... Tegul nė viena siela nebijo priartėti prie Manęs, nors jos nuodėmės yra tokios raudonos ... Aš negaliu nubausti net didžiausio nusidėjėlio, jei jis kreipiasi į Mano užuojautą, bet dėl priešingai, aš pateisinu jį savo nesuvokiamu ir nepaaiškinamu gailestingumu. ^[3]Jėzus į Šv. Faustiną, Dieviškasis gailestingumas mano sieloje, Dienoraštis, n. 1486, 699, 1146

Ėriena: Viešpatie Jėzau, kokios tos žaizdos Tavo rankose, kojose ir net šone? Ar jūsų kūnas nebuvo prikeltas iš numirusių ir visiškai atstatytas?

Jėzus: Mano mažute, ar negirdėjai: „Aš nešiojau tavo nuodėmes savo kūne ant kryžiaus, kad laisvi nuo nuodėmės gyventum teisumui. Mano žaizdomis tu esi išgydytas. Juk buvai paklydęs kaip avis, o dabar grįžai pas savo sielų ganytoją ir globėją“.^[4]plg. 1 Pet 2:24-25 Šios žaizdos, vaikeli, yra Mano amžinas skelbimas, kad Aš pats esu Gailestingumas. 

Ėriena: Ačiū tau, mano Viešpatie Jėzau. Priimu Tavo meilę, Tavo gailestingumą ir trokštu Tavo išgydymo. Ir vis dėlto aš atkritau ir sugadinau tai, ką gero tu galėjai padaryti. Ar tikrai visko nesugadinau? 

Jėzus: Nesiginčykite su manimi dėl savo varganumo. Jūs man suteiksite malonumą, jei atiduosite man visas savo bėdas ir sielvartus. Aš kaupsiu jums savo malonės lobius. ^[5]Jėzus į Šv. Faustiną, Dieviškasis gailestingumas mano sieloje, Dienoraštis, n. 1485 m Be to, jei nepasiseka pasinaudoti proga, neprarask ramybės, bet giliai nusižemink prieš Mane ir su dideliu pasitikėjimu visiškai pasinerk į Mano gailestingumą. Tokiu būdu jūs gaunate daugiau, nei praradote, nes nuolankiai sielai suteikiama daugiau palankumo, nei pati siela prašo…  ^[6]Jėzus į Šv. Faustiną, Dieviškasis gailestingumas mano sieloje, Dienoraštis, n. 1361 m

Ėriena: Viešpatie, tu esi ne tik Gailestingumas, bet ir pats Gėris. Ačiū, Jėzau. Vėl atsidedu į Tavo šventas rankas. 

Jėzus: Ateiti! Skubėkime į Tėvo namus. Juk angelai ir šventieji jau džiaugiasi tavo sugrįžimu... 

Šis dieviškasis Jėzaus gailestingumas yra širdis Evangelijos. Deja, šiandien, kaip neseniai rašiau, yra anti-evangelija kylantis iš an prieš bažnyčią kuri siekia iškreipti šią šlovingą tiesą apie paties Kristaus Širdį ir misiją. Vietoj to, an prieš gailestingumą pratęsiamas – tas, kuris kalba kažką panašaus...

vilkas: Vargšė siela, aš ištyriau tave, įklimpusius ir įklimpusius į nuodėmės žiobrius. Aš, pati TOLERANCIJA ir ĮTRAUKIMAS, trokštu likti čia su jumis – palydėti jus jūsų situacijoje ir pasveikinti…  kaip ir tu. 

Ėriena: Kaip aš esu?

Vilkas: Kaip ir tu. Ar jau nesijaučiate geriau?

Ėriena: Ar grįšime į Tėvo namus? 

Vilkas: Ką? Grįžti prie pačios priespaudos, nuo kurios pabėgai? Grįžti prie tų archajiškų įsakymų, kurie atima iš jūsų ieškomą laimę? Grįžti į nuoskaudos, kaltės ir liūdesio namus? Ne, vargšė siela, reikia, kad tu būtum užtikrintas savo asmeniniuose pasirinkimuose, atgaivintas savigarboje ir lydimas savirealizacijos kelyje. Nori mylėti ir būti mylima? Kas čia negerai? Eikime dabar į Puikybės namus, kur niekas daugiau jūsų neteis... 

Norėčiau, brangūs broliai ir seserys, kad tai būtų tik prasimanymas. Bet taip nėra. Tai netikra Evangelija, kuri, apsimetant atnešančia laisvę, iš tikrųjų pavergia. Kaip mokė pats mūsų Viešpats:

Amen, amen, sakau jums: kiekvienas, kuris daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas. Vergas nelieka namuose amžinai, bet sūnus visada lieka. Taigi, jei sūnus tave išlaisvins, tu tikrai būsi laisvas. (Jn 8, 34–36)

Jėzus yra tas Sūnus, kuris mus išlaisvina – nuo ​​ko? Nuo vergovė nuodėmės. Kita vertus, šėtonas, ta pragariška gyvatė ir vilkas…

...ateina tik vogti, skersti ir naikinti; Aš atėjau, kad jie turėtų gyvybės ir turėtų jo gausiau. Aš esu Gerasis Ganytojas. (John 10: 10)

Šiandien prieš bažnyčią balsas ir minia ^[7]plg Auga Mob, Barbarai prie vartų, ir „Reframers“ kurie juos seka – darosi vis garsesni, arogantiškesni ir nepakantesni. Daugelio krikščionių pagunda dabar yra išsigąsti ir tylėti; apgyvendinti, o ne išlaisvinti nusidėjėlis Gerosios Naujienos. O kas yra Geroji Naujiena? Ar Dievas mus myli? Daugiau negu, kad:

... tu turi jį pavadinti Jėzus, nes Jis išgelbės savo žmones nuo jų nuodėmės... Šis posakis yra patikimas ir vertas visiško priėmimo: Kristus Jėzus atėjo į pasaulį gelbėti nusidėjėlių. (Mt 1:21; 1 Timotiejui 1:15)

Taip, Jėzus atėjo, o ne tam patvirtinti mus savo nuodėmėje, bet ne sutaupyti mes „nuo“ to. O tu, mielas skaitytojau, turi būti Jo balsas šios kartos pasiklydusioms avelėms. Nes dėl savo krikšto jūs taip pat esate „sūnus“ arba „dukra“. 

Mano broliai, jei kas nors iš jūsų nuklystų nuo tiesos ir jį sugrąžintų, žinotų, kad tas, kuris sugrąžins nusidėjėlį iš jo klaidos, išgelbės jo sielą nuo mirties ir uždengs daugybę nuodėmių... jie šaukiasi To, kuriuo netiki? Ir kaip jie gali tikėti tuo, apie kurį nėra girdėję? Ir kaip jie gali girdėti, jei kas nors nepamokslauja? Ir kaip žmonės gali pamokslauti, jei jie nėra siunčiami? Kaip parašyta: „Kokios gražios kojos tų, kurie neša gerą žinią!(Jokūbo 5:19-20; Rom 10:14-15)

 

 

- Markas Mallettas yra knygos autorius Dabar žodis, Galutinė konfrontacija, ir vienas iš „Countdown to the Kingdom“ įkūrėjų

 

Susiję skaitymai

Anti-gailestingumas

Autentiškas gailestingumas

Puikus prieglobstis ir saugus uostas

Tiems, kurie patiria mirtiną nuodėmę