Luisa – Dieviškosios valios rasa

Ar kada susimąstėte, kokia nauda yra melstis ir „gyventi dieviškoje valioje“?^[1]plg Kaip gyventi pagal dieviškąją valią Kaip tai veikia kitus, jei išvis?

Dievo tarnas Luisa Piccarreta pati tuo stebėjosi. Ji ištikimai meldėsi „dieviškoje valioje“, paaukodama Dievui „Aš tave myliu“, „Ačiū“ ir „Laiminu tave“ ant visų sukurtų dalykų. Jėzus tai patvirtino „Visi veiksmai, atlikti pagal mano valią, pasklinda per visus ir visi juose dalyvauja“ ^[2]Lapkritis 22, 1925, Kiekis 18 šiuo būdu:

Žiūrėk, kai auštant tu sakei: „Tegul mano protas pakils į Aukščiausią valią, kad apimčiau visas tvarinių protas tavo Valia, kad visi Joje pakiltų; ir visų vardu aš tau dovanoju visų sukurtų intelektų garbinimą, meilę, paklusnumą...“ – kai tu tai sakei, dangiška rasa išliejo visas būtybes, jas uždengdama, kad visiems atneštų atpildą už tavo poelgį. . Oi! kaip buvo gražu matyti visas būtybes, padengtas šia dangaus rasa, kurią suformavo mano valia, simbolizuojančią nakties rasą, kurią ryte galima rasti virš visų augalų, papuošti juos, apvaisinti ir užkirsti kelią tiems, kurie ruošiasi išnykti. nuvyti nuo išdžiūvimo. Savo dangišku prisilietimu jis tarsi prisiliečia prie gyvybės, kad priverstų juos vegetuoti. Kokia žavi rasa auštant. Tačiau daug žavingesnė ir gražesnė yra veiksmų, kuriuos siela formuoja mano Valioje, rasa. —Lapkritis 22, 1925, Kiekis 18

Bet Luisa atsakė:

Tačiau, Mano Meilė ir Mano Gyvenimas, su visa šita rasa tvariniai nesikeičia.

Ir Jėzus:

Jei naktinė rasa daro tiek daug naudos augalams, nebent ji nukrenta ant sausos medienos, atskirtos nuo augalų arba ant daiktų, kuriuose nėra gyvybės, kad net jei jie lieka padengti rasa ir kažkaip papuošti, rasa yra kaip nors ir mirusi jiems, o saulei tekant, ji po truputį atitraukia ją nuo jų – daug daugiau naudos padaro rasa, kurią mano Valia leidžia ant sielų, nebent jos būtų visiškai mirusios malonei. Ir vis dėlto gaivinančia dorybe, kurią ji turi, net jei jie mirę, bando įpūsti į juos gyvybės kvapą. Tačiau visi kiti, vieni daugiau, kiti mažiau, pagal savo nuostatas jaučia šios naudingos rasos poveikį.

Kas gali suvokti daugybę būdų, kaip mūsų malda Dieviškoje Valioje gali nuteikti širdį malonei per atmintį, žvilgsnį, saulės šilumą, nepažįstamojo šypseną, kūdikio kikenimą... net subtiliai atveriant svetimą Širdį į transcendentinę dabarties tiesą, kur Jėzus laukia, šaukdamasis apkabinti sielą?^[3]„Gailestingumo liepsnos dega Mane – šaukia būti išeikvotos; Aš noriu jas nuolat lieti ant sielų; sielos tiesiog nenori tikėti Mano gerumu“. (Jėzus šv. Faustinai, Dieviškasis gailestingumas mano sieloje, Dienoraštis, n. 177)

Taigi, mieli broliai ir seserys (ypač jūs, kurie dar tik sušlapinate kojas nuo rasos „Gyvenimas dieviškoje valioje“), nenusiminkite, kai meldžiatės šiais meilės ir garbinimo veiksmais mainais už Dievo meilę, išreikštą fiatai sukūrimo, atpirkimo ir pašventinimo. Svarbu ne tai, ką jaučiame, bet ką darome tikėjimas, pasitikėdamas Jo Žodžiu. Jėzus užtikrina ir Luisą, ir mus, kad tai, ką darome pagal dieviškąją valią, nėra švaistomi, o turi kosminių pasekmių.

In šios dienos psalmė, tai sako:

Kiekvieną dieną laiminsiu tave ir šlovinsiu tavo vardą per amžius. Didis yra Viešpats ir aukštai šlovinamas; Jo didybė neištiriama... Tegul dėkoja visi tavo darbai, Viešpatie, ir tavo ištikimieji laimina tave. (145 psalmė)

Žinoma, ne visi Dievo darbai – tai mes, žmonės, sukurti „pagal Jo paveikslą“ – Jam dėkojame ir šloviname. Tačiau tas, kuris gyvena ir meldžiasi „dieviškoje valioje“, siūlo Šventajai Trejybei garbinimą, palaiminimą ir meilę, kurią jie turi už visus, už visus. Mainais visa kūryba gauna rasa malonės – nesvarbu, nusiteikęs jai, ar ne – ir kūryba vis labiau arčiau tobulumo, kurio ji trokšta. 

Žmonėms Dievas netgi suteikia galią laisvai dalytis Jo apvaizdoje, pavesdamas jiems atsakomybę „pavaldyti“ žemę ir ją valdyti. Taip Dievas įgalina žmones būti protingais ir laisvais motyvais, kad užbaigtų kūrybos darbą, ištobulintų jos harmoniją savo ir artimų labui. -Katalikų Bažnyčios katekizmas, 307; plg. Kūryba atgimė

Nenusiminkite, jei iki galo nesuvokiate Dievo valios mokslo.^[4]Jėzus savo mokymus apibūdina kaip „Mokslų mokslas, kuris yra mano valia, viso dangaus mokslas“, 12 m. Lapkričio 1925 d. Kiekis 18 Neleisk savo ryto (Prevencinis) Malda taps priežastimi; nemanyk, kad tu — mažas ir nereikšmingas pasaulio akyse — neturi jokios įtakos. Pažymėkite šį puslapį; dar kartą perskaitykite Jėzaus žodžius; ir ištverti šiame dovana kol tai taps tikru meilės, palaiminimo ir garbinimo aktu; kol pasidžiaugsi matydamas viskas kaip tavo nuosavybė^[5]Jėzus: „...žmogus turi žiūrėti į visus dalykus kaip į savo ir rūpintis jais. (22 m. lapkričio 1925 d. Kiekis 18) grąžinti ją Dievui su šlove ir dėkojimu.^[6]„Tad per Jį nuolat aukokime Dievui šlovinimo auką, tai yra Jo vardą išpažįstančių lūpų vaisių. (Hebrajai 13: 15) Nes Jis jus užtikrina... jus yra daro įtaką visa kūryba. 

– Markas Mallettas yra buvęs CTV Edmonton žurnalistas, kurio autorius Galutinė konfrontacija ir Dabartinis žodis, ir vienas iš „Countdown to the Kingdom“ įkūrėjų

Susiję skaitymai

Kaip gyventi pagal dieviškąją valią

Dovanų