Mažoji Marija – teisumas atneša gyvybę

Jėzus į Mažoji Marija 28 m. vasario 2024 d.

„Teisusis“ (Mišių skaitiniai: Jeremijo 18:18–20), 30 psalmė, Mato 20:17–28

Mano mažoji Marija, [Dieve] Švenčiausiasis Tėvas stipriai ragina ir ragina vyrus būti teisius, net jei teisus vyras [ar moteris] visada moka už savo teisumą persekiojimo atžvilgiu, kaip Dievo priešai, tamsa, nelik pasyvus ir bejėgis jo darbų akivaizdoje. Jie kyla ir kelia bėdų teisiam žmogui, kad jį nutildytų, diskredituotų ir nustelbtų jo teisų reikalą, nes jo elgesio teisingumas, moralinis sąžiningumas yra šviesa sąžinei, šviečianti aplink jį, įgyvendinanti žodį. Dievo, kurį jie nori ištrinti. Praktikuojamas teisumas išjudina ir sukrečia snaudžiančias sielas, savo pavyzdžiu patobulindamas jas, kad būtų atnaujintas gėris.

Nuo seniausių laikų teisus žmogus išgyveno atpirkimą kančiose, nesuprastas ir puolamas tų, kurie išgyvena jo prigimtį [kaip priešingą savojai]. Taip visada nutikdavo pranašams, kurie kalbėjo Dievo vardu, skelbdami, kas teisinga ir tiesa. Vienas iš jų yra Jeremijas, pristatytas jums per pirmąjį svarstymą. Jis, teisingas žmogus, skelbia dieviškąją valią, bet nepriimamas: nori, kad jis būtų pasmerktas mirčiai, bandoma jį nužudyti, jam taikomos rimtos bausmės, o jis, kurio siela švelni ir jautri, kenčia tokio akivaizdaus žmogaus kietumo veidą, daugiausia jo širdyje.

Galbūt tiek daug vargų ginant Amžinojo reikalą buvo iššvaistyta? Kur yra Jeremijas, jei ne triumfuoja danguje, kur jis viešpatauja savo šlovėje? O kur yra jo persekiotojai, jei ne amžinai sumišę dėl savo pražūties? Kas yra teisingas žmogus, jei ne tas, kuris ateina tarnauti, pasiduoti tarnauti kitiems, kad atiduotų savo gyvybę, ir kas jis yra, jei ne aš pats, tavo Viešpats, aš, kuris darau sau dovaną visi?

Evangelijoje, eidamas Jeruzalės link, skelbiu savo apaštalams, kad daug kentėsiu, būsiu pasmerktas ir nukryžiuotas, kad atėjau ne tarnauti, o tarnauti iki pralieti savo kraują, kad duotų. gyvenimas vyrams. Ar jie ką nors iš to suprato? Jokūbo ir Jono motina prašo manęs savo sūnums skirti garbės vietų danguje, o jie patys prašo ir siekia jų [tokių vietų], bet aš skelbiu jiems ir pateikiu jiems ne šlovės sostą, o kartėlį. puodelis. Jie ginčijasi dėl didybės; Pristatau kryžių.

Kas siūlo tokią paslaugą? Tas, kuris turi mylinčią širdį, ištikimą ir teisingą širdį, tas, kuris yra teisingas. Tie, kurie gyvena iš meilės, siekia tapti net mažiausiais tarnais, kad būtų paaukoti už kitus. Tik sekdami Mokytoją, susitapatindami su Manimi, grįždami Mano pėdomis, mylėdami Mane, jūs tampate panašūs į Mane ir todėl teisūs meilės tarnai.

Tu man sakysi: „Taip, Viešpatie, bet jei būti teisiam kainuoja tiek daug kančių ir savęs išsižadėjimo, kam būti teisiam? Vaikai, teisumas atgaivina, skleidžia gėrį, o šventumas kyla stengiantis būti ištikimiems. Kokia šlovė yra įgyti nuopelnus, kuriuos reikia paaukoti Švenčiausiajam Tėvui! Jei aš pats, teisusis tarp teisiųjų, sumokėjau už jūsų išgelbėjimo nugalėjimą, jūs taip pat turite skirti savo dalį, aukodami savo teisingumo duoklę, kaip tai darote, o tai yra nuopelnas.^[1]Kaip banko sąskaitoje. meilės atpirkdami savo brolius ir seseris.

Jūs visi būsite pasverti ant teisingumo svarstyklių, kur jūsų siela bus pasverta su savo teisingų darbų vainiku, kuriais ji sugebėjo apsivilkti dovanodama gailestingumą. Tai bus paveldėjimas, kuris jus lydės į amžinybę, kur teisieji tęs savo kelią už Mokytojo palaimoje savo pergalės delnais. Viešpačių Viešpats gausiai apdovanoja tuos, kurie gyveno pagal Jo mokymą, kuris yra teisingumas, suderintas su Jo gailestingumu.

Aš tave laiminu.