Simona ir Andžela – tiršti juodi dūmai dengia Šventąją Dievo bažnyčią

Jėzus į simona 17 m. balandžio 2022 d.:

Mačiau didžiulę šviesą ir šviesoje prisikėlusį Jėzų. Jis turėjo baltą tuniką, o ant rankų ir kojų – aistros žymes. Jėzus ištiesė rankas; Jo dešinėje buvo didelis varpas, aplink jį buvo daugybė angelų, giedančių Aleliuja, o angelas skambino varpeliais, suderintais su Aleliuja. Tada angelas tarė: „Šlovė Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai“.
Ir aš atsakiau: „Šiandien ir visada“. 
Tada Jėzus pasakė:
 
„Mano draugai, šiandien yra džiaugsmo diena. Aš ateinu pas tave ir prašau būti tvirtam tikėjime; broliai ir seserys, būkite pasiruošę – pasaulį užplūsta blogis, tiršti juodi dūmai dengia Šventąją Dievo bažnyčią.
Draugai, aš myliu jus ir už kiekvieną iš jūsų atidaviau savo gyvybę. 
 
Tada atėjo angelas ir tarė man: „Garbinkime savo Viešpatį tyloje“. Atsiklaupęs prie Jo kojų, aš garbinau Jėzų, tada patikėjau Jam visus tuos, kurie padavė save į mano maldas. Tada Jėzus tęsė:
 
„Mano draugai, vaikai, mano broliai ir seserys, kiekvienas mano žodis nukrenta kaip rasa ant žemės ir negrįžta pas mane, neįvykdęs to, dėl ko aš tai siunčiau*, bet jūs esate kietaširdė karta, pasiruošusi skųstis. ir pasmerkti vieni kitus, ir aš numiriau už jus ant kryžiaus ir tebekenčiu už jus. Jūs ir toliau perveriate Mane savo nuodėmėmis. Grįžk pas mane: aš tavęs laukiu; visi, kurie pavargę ir prislėgti, ateikite pas mane, aš jus pailsėsiu. Mano vaikai, daugiau nedelskite, jūsų laukia tamsūs laikai: susitaikykite su Tėvu. Man jūs esate broliai ir seserys, draugai ir vaikai.
 
Štai aš duodu tau savo palaiminimą. Dievo Tėvo, Dievo Sūnaus ir Dievo Šventosios Dvasios vardu“.
 
* plg. Izaijas 55:10-11: „Kaip iš dangaus nukrenta lietus ir sniegas ir negrįžta ten, kol nepalaistys žemę, padarydami ją derlinga ir derlinga, duodami sėklą sėjajam, o duonos tam, kuris sėja. valgo, toks bus mano žodis, kuris išeina iš mano burnos. ji negrįš pas mane tuščia, bet darys tai, kas man patinka, ir pasieks tikslą, dėl kurio jį siunčiau“.

Zaro di Ischia Dievo Motina į angela 17 m. balandžio 2022 d.:

Šią popietę pamačiau Jėzų. Jis buvo apsirengęs baltai; Jo rankos buvo atviros kaip pasveikinimo ženklas. Jį supo didžiulė balta šviesa. Ant rankų ir kojų Jis turėjo aistros žymes. Už Jo dešinėje buvo Kryžius, bet jis buvo šviesus. Jo kojos buvo plikos ir ilsėjosi ant pasaulio. Šlovė Jėzui Kristui.
 
"Ramybė, mano vaikai, ramybė jums.
Mano vaikai, mano broliai ir seserys, mano draugai, ramybė jums ir visam pasauliui.
Mano vaikai, aš esu čia, kad suteikčiau jums ramybę. Aš esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas.
Mano vaikai, aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga, Aš esu tikras gyvenimas.
Mano vaikai, prašau jūsų būti Tiesos liudytojais. Nebūkite veidmainiai: liudykite drąsiai ir be baimės. Aš visada su tavimi.
Mano vaikai, aš siunčiu tarp jūsų savo Motiną, nes Mano ir Motinos troškimas yra, kad jūs visi būtumėte išgelbėti.
Aš atidaviau savo gyvybę už kiekvieną iš jūsų, atidaviau kiekvieną savo kraujo lašą, kad jus išgelbėčiau, bet jūs vis tiek mane išduodate. Prašau jūsų nebeverkti Mano Motinos: atverkite jai savo širdis ir ištieskite jai rankas, ji pasiruošusi jus visus priimti ir panardinti į Mano širdį. Neversk jos daugiau kentėti, klausyk jos.
Ji yra čia, kad tau padėtų, ji čia dėl Mano meilės. Aš esu meilė, aš esu tikra ramybė“.
 
Tada Jėzus ištiesė rankas, meldėsi už susirinkusiuosius ir visus palaimino:
 
Vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Amen.
Spausdinti draugais, PDF ir el. Paštu
Posted in Laiškai, Simona ir Angela.