Simona ir Andžela – tai laikas maldai

Zaro di Ischia Dievo Motina į simona 26 m. sausio 2024 d.:

Mačiau mamą: ji buvo apsirengusi baltai, su karalienės karūna ant galvos ir balta mantija, kuri taip pat dengė jos pečius. Ant krūtinės motina turėjo spygliais vainikuotą kūno širdį; jos rankos buvo atviros kaip sveikinimo ženklas, o dešinėje – ilgas šventas rožinis, tarsi iš ledo lašų. Aplink Motiną buvo begalė angelų, dainuojančių mielą melodiją, o angelas skambino varpeliu.

Tebūna giriamas Jėzus Kristus.

„Mano brangūs vaikai, aš dar kartą ateinu pas jus su didžiuliu Tėvo gailestingumu. Vaikai, tai sunkūs laikai, laikas maldai; melskitės, vaikai, melskitės už mano mylimą Bažnyčią, melskitės už krikščionių vienybę. Mano vaikai, tai nebėra tuščių prašymų ar klausimų metas, tai laikas maldai. Melskitės, vaikai, atsiduokite į Tėvo glėbį, kaip vaikai į mylimiausio tėvo rankas; tik taip tu gali rasti tikrą ramybę, tikrą ramybę – tik Jis gali duoti tau viską, ko tau reikia. Dukra, melskis su manimi“.

Aš daug meldžiausi su mama, tada ji atnaujino savo žinią.

„Mano vaikai, aš myliu jus ir vėl prašau jūsų maldos; melskitės, mano vaikai, melskitės.

Aš jums suteikiu savo šventą palaiminimą.

Ačiū, kad paskubėjote pas mane“.

 

Zaro di Ischia Dievo Motina į angela 26 m. sausio 2024 d.:

Šią popietę Mergelė Marija pasirodė apsirengusi baltai. Aplink ją apsivijusi mantija taip pat buvo balta, plati, ta pati mantija dengė ir galvą. Mergelei Marijai ant galvos buvo dvylikos spindinčių žvaigždžių vainikas. Jos rankos buvo suglaustos maldai, jos rankose buvo šventas rožinis, baltas kaip šviesa. Motinos kojos buvo plikos ir ilsėjosi ant pasaulio [gaublys]. Dalį pasaulio dengė viena Mergelės mantijos dalis; kita dalis buvo atidengta ir buvo apgaubta dideliu pilku debesiu. Ant krūtinės Motina turėjo spygliais vainikuotą mėsišką širdį, kuri stipriai plakė.

Mergelė buvo labai liūdno veido, bet su gražia šypsena, tarsi norėdama nuslėpti savo skausmą.

Tebūna giriamas Jėzus Kristus.

„Brangūs vaikai, vaikščiokite su manimi, vaikščiokite mano šviesoje, gyvenkite šviesoje. Aš prašau jūsų būti šviesos vaikais.

Vaikai, nesileiskite nugalėti nusivylimo: gyvenkite su manimi maldoje, tegul jūsų gyvenimas būna malda.

Vaikai, kai meldžiatės, aš visada su jumis. Meldžiuosi su tavimi ir už tave.

Vaikai, gyvenkite maldoje ir tyloje, Dievas yra tyloje, Dievas veikia tyloje. Malda yra jūsų stiprybė, malda yra Bažnyčios stiprybė, malda yra būtina jūsų išganymui.

Vaikai, aš esu čia, kad parodyčiau jums kelią, esu čia, nes myliu jus.

Vaikai, suimkite mano rankas ir nebijokite“.

Kai mama pasakė: „Suimk mano rankas“, ji ištiesė jas į mus ir jos širdis ne tik pradėjo stipriai plakti, bet ir skleidė didžiulę šviesą. Tada ji vėl pradėjo kalbėti.

„Vaikai, šiandien išlieju jums daugybę malonių. Myliu jus, myliu jus, vaikai: atsiverskite!

Jūsų laukia sunkūs laikai, skausmo ir kančios laikai, bet nebijokite, aš esu šalia tavęs ir nepaliksiu tavęs vieno.

Vaikai, šiandien vėl prašau jūsų maldos už mano mylimą bažnyčią ir už Kristaus vietininką. Melskitės, vaikai, ne tik už visuotinę, bet ir už vietinę bažnyčią. Labai melskitės už kunigus“.

Šiuo metu Mergelė Marija paprašė manęs pasimelsti su ja; melsdamasis turėjau viziją apie Bažnyčią.

Baigdama ji visus palaimino.

Vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Amen.

Spausdinti draugais, PDF ir el. Paštu
Posted in Laiškai, Simona ir Angela.