Simona ir Andžela – nevaikščiokite

Zaro di Ischia Dievo Motina į simona 26 m. vasario 2024 d.

Mačiau motiną; ji turėjo baltą suknelę su auksiniu diržu per juosmenį, o ant krūtinės – spygliais vainikuotą širdį. Ant jos galvos buvo dvylikos žvaigždžių vainikas ir plonas baltas šydas, ant pečių mėlyna mantija, nusileidžianti iki basų kojų, uždėtų ant Žemės rutulio. Po dešine koja Motina turėjo senovės priešą gyvatės pavidalu; jis raižėsi, bet ji laikė jį labai tvirtai. Motina buvo ištiesusi rankas kaip pasveikinimo ženklą, o dešinėje – ilgas šventas rožinis, tarsi iš ledo lašų.

Tebūna giriamas Jėzus Kristus.

Mano brangūs vaikai, aš myliu jus ir dėkoju jums, kad atsiliepėte į šį mano kvietimą. Vaikai, vėl prašau jūsų maldos; vaikai, šiuo intensyviu gavėnios laiku [it. tempo forte] melskitės, aukokite mažas aukas ir atsižadėkite Viešpačiui; išnaudokite šį laiką susitaikymui su Viešpačiu, tai yra intensyvus ir didelių malonių laikas. Mano vaikai, būkite pasirengę sekti mano Sūnų į Kalvariją; būk su Juo Kryžiaus papėdėje – neik šalin, neapleisk Jo, tvirtai laikykis Jo išbandymo ir skausmo metu, atsigręžk į Jį, garbink Jį, melskis jam ir Jis suteiks tau malonę ir jums reikia jėgos. Mano vaikai, tai sunkūs laikai, laikas maldai ir tylai. Myliu jus, mano vaikai. Dukra, melskis su manimi.

Meldžiausi kartu su Motina, patikėdamas jai Šventąją Bažnyčią ir visus, kurie rekomendavo į mano maldas. Tada mama tęsė:

Mano vaikai, aš myliu jus ir vėl prašau jūsų maldos. Dabar duodu tau savo šventą palaiminimą. Ačiū, kad paskubėjote pas mane.

Zaro di Ischia Dievo Motina į angela 26 m. vasario 2024 d.

Šią popietę Motina prisistatė kaip visų tautų karalienė ir motina. Mergelė Marija turėjo rožinę suknelę ir buvo apgaubta dideliu mėlynai žaliu apsiaustu. Ji turėjo rankas suėmusi maldai, o jos rankose buvo ilgas šventas rožinis, baltas kaip šviesa, besileidžiantis beveik iki kojų. Jos pėdos buvo nuogos ir buvo padėtos ant žemės rutulio. Žemės rutulys sukosi ir jame matėsi karo ir smurto scenos. Nedideliu judesiu Mergelė Marija dalį savo mantijos nuslydo virš pasaulio dalies, ją uždengdama. Mama atrodė labai liūdna ir jos veidu riedėjo ašara.

Tebūna giriamas Jėzus Kristus.

Brangūs vaikai, aš esu čia, nes myliu jus; Esu čia per didžiulį Tėvo gailestingumą. Vaikai, man perveria širdį matyti jus tokius uždarus ir nejautrus mano nuolatiniams skambučiams. Vaikai, aš visada esu šalia jūsų ir meldžiuosi už kiekvieną iš jūsų.

Mano vaikai, tai malonės metas, tai palankios dienos jūsų atsivertimui. Prašau jūsų, vaikai, grįžkite pas Dievą: nebūkite drungni, bet pasakykite savo „taip“. Aš jau seniai čia tarp jūsų, bet jūs ir toliau drungnas ir abejingas. Prašau jūsų, vaikai, pakeiskite savo akmenines širdis į kūniškas širdis, plakančias meile Jėzui.

Vaikai, šiandien vėl prašau jūsų maldos: maldos širdimi, o ne [tik] lūpomis. Melskitės, mano vaikai!

Motinai sakant „melskitės, mano vaikai“, Mergelės Marijos dešinėje, pamačiau Jėzų; Jis buvo ant kryžiaus. Jo kūnas buvo sužeistas: jis turėjo aistros ir plakimo ženklų.

Motina atsiklaupė priešais kryžių. Ji žiūrėjo į Jėzų nekalbėdama: jų žvilgsniai kalbėjo, žvilgsniai susitiko. Tada mama man pasakė: Dukra, adoruokime kartu tyloje, melsdamiesi už kiekvieną žaizdą Jo kūne.

Meldžiausi tylėdamas, kaip Mergelė manęs prašė.

Baigdama ji visus palaimino. Vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Amen.

Spausdinti draugais, PDF ir el. Paštu
Posted in Laiškai, Simona ir Angela.