Simona – tai ne amuletas

Dievo Motinos Zaro į simona 26 m. spalio 2022 d .:

Mačiau mamą: ji visa buvo apsirengusi baltai. Ant jos galvos buvo baltas aukso taškeliais nusagstytas šydas, kuris taip pat dengė jos pečius, ir dvylikos žvaigždžių vainikas. Motina sveikinosi ištiesusi rankas, o dešinėje – ilgas šventas rožinis. Motina basomis kojomis ilsėjosi ant pasaulio [gaublio], aplink kurį buvo senasis priešas vingiuojančios gyvatės pavidalu, bet mama tvirtai laikė jį vietoje, traiškydama dešine koja. Šlovė Jėzui Kristui… 
 
Mano brangūs vaikai, aš myliu jus ir matydamas jus čia, mano palaimintame miške, pripildo mano širdį džiaugsmo. Mano vaikai, atverkite savo širdis ir tegul veikia Šventoji Dvasia; Tegul Jis pripildo jus džiaugsmo, formuoja – būk kaip minkštas molis Viešpaties rankose. Mano vaikai, aš myliu jus su didžiule meile; Klausykite mano balso, mano vaikai, neužkietinkite savo širdžių. Vaikai, leiskite man nuvesti jus pas Jėzų. Mano vaikai, aš jus myliu ir prašau: leiskite būti mylimi. Jūsų laukia sunkūs laikai, mano vaikai; prašau klausyk mano balso. Įgyvendink mano patarimą praktiškai. Mano vaikai, stiprinkite save šventaisiais sakramentais, klaupkitės prieš Švenčiausiąjį Altoriaus Sakramentą: ten mano Sūnus gyvas ir tikras, ten Jis jūsų laukia. Mano vaikai, būkite kaip sargybiniai, laukiantys aušros, būkite pasiruošę su šventu rožiniu rankose. Tai ne amuletas, vaikai, o stiprus ginklas prieš blogį, jei jį naudosi su meile ir tikėjimu. Myliu jus, mano vaikai. Dabar duodu tau savo šventą palaiminimą... Ačiū, kad paskubėjai pas mane.
 

 

Susiję skaitymai

Spausdinti draugais, PDF ir el. Paštu
Posted in Laiškai, Simona ir Angela.