Šis pokalbis su Jėzumi paimtas iš Šv. Faustinos dienoraščio, Dieviškasis gailestingumas mano sieloje, n. 1488:
Jėzus: Džiaugiuosi tavo pastangomis, o siela, siekianti tobulumo, bet kodėl aš matau tave taip dažnai liūdną ir prislėgtą? Pasakyk man, mano vaikeli, kokia šio liūdesio prasmė ir kokia jo priežastis?
Siela: Viešpatie, mano liūdesio priežastis yra ta, kad, nepaisant nuoširdaus ryžto, aš vėl patenku į tas pačias klaidas. Ryte priimu nutarimus, bet vakare matau, kiek daug nuo jų nukrypau.
Jėzus: Matai, mano vaikeli, koks esi pats iš savęs. Savo nuopuolių priežastis yra ta, kad per daug pasikliauji savimi ir per mažai manimi. Bet tegul tai jūsų taip neliūdina. Jūs turite reikalų su gailestingumo Dievu, kurio jūsų kančia negali išeikvoti. Prisiminkite, kad neskyriau tik tam tikro malonės.
Siela: Taip, aš visa tai žinau, bet didžiulės pagundos mane užpuola, o manyje žadina įvairios abejonės, be to, viskas mane dirgina ir atkalbinėja.
Jėzus: Mano vaikas, žinok, kad didžiausios šventumo kliūtys yra atkalbinėjimas ir perdėtas nerimas. Tai atims iš jūsų galimybę praktikuoti dorybę. Visos suvienytos pagundos net trumpam neturėtų trukdyti jūsų vidinei ramybei. Jautrumas ir atkalbinėjimas yra meilės sau vaisiai. Jūs neturėtumėte nusiminti, bet stengtis, kad Mano meilė viešpatautų jūsų meilės vietoje vietoje. Pasitikėk, mano vaikas. Nepamesk širdies ateidamas malonės, nes aš visada pasiruošęs tau atleisti. Kaip dažnai to prašote, šlovinate Mano gailestingumą.
Siela: Aš suprantu, ką geriau daryti, kas labiau patinka Tau, bet susiduriu su didelėmis kliūtimis veikdamas šį supratimą.
Jėzus: Mano vaikeli, gyvenimas žemėje iš tikrųjų yra kova; didžiulė kova už Mano karalystę. Bet nebijok, nes tu ne vienas. Aš visada jus palaikau, todėl atsiremkite į mane, kai kovojate, nieko nebijodami. Paimkite pasitikėjimo indą ir semkitės iš gyvenimo šaltinio - sau, bet ir kitoms sieloms, ypač tokioms, kurios nepasitiki Mano gerumu.
Siela: Viešpatie, jaučiu, kad mano širdis alsuoja tavo meile ir tavo gailestingumo bei meilės spinduliais, perveriančiais mano sielą. Aš einu, Viešpatie, tau įsakius. Einu užkariauti sielų. Tavo malonės išlaikytas, aš esu pasirengęs sekti Tave, Viešpatie, ne tik į Taborą, bet ir į Kalvariją. Aš noriu nuvesti sielas į tavo gailestingumą, kad tavo gailestingumo spindesys atsispindėtų visose sielose ir mūsų Tėvo namai būtų pripildyti. Kai priešas pradės mane pulti, aš pasislėpsiu už tavo gailestingumo skydo.
Šiandienos atsiliepimo psalmė (90): Kiekviename amžiuje, Viešpatie, tu buvai mūsų prieglobstis.
Nuo n. 1578 m.
Jėzus: Tegul tobulumo siekiančios sielos ypač garbina Mano gailestingumą, nes gausybė malonių, kurias joms suteikiu, kyla iš Mano gailestingumo. Noriu, kad šios sielos išsiskirtų beribiu pasitikėjimu Mano gailestingumu. Aš pats dalyvausiu tokių sielų pašventinime. Aš jiems suteiksiu viską, ko reikės šventumui pasiekti. Mano gailestingumo malonės traukiamos tik vienu indu, tai yra pasitikėjimas. Kuo labiau siela pasitikės, tuo daugiau ji gaus. Neribotai pasitikinčios sielos man yra didžiulė paguoda, nes į jas supilu visus savo malonių lobius. Džiaugiuosi, kad jie prašo daug, nes tai yra mano noras duoti daug, labai daug. Kita vertus, man liūdna, kai sielos prašo nedaug, kai susiaurina širdį.
Nuo n. 327 m.
Jėzus: Aš siūlau žmonėms indą, kuriuo jie nuolat ateis malonės prie gailestingumo šaltinio. Tas indas yra šis atvaizdas su parašu: „Jėzau, aš tavimi pasitikiu“.
Alicja Lenczewska
Elizabeth Kindelmann
Per tai, kas tapo Dvasinis dienoraštis, Jėzus ir Marija mokė Elžbietą, ir jie toliau tikinčiuosius moko dieviškojo meno kančios, kad išgelbėtų sielas. Kiekvienai savaitės dienai skiriamos užduotys, susijusios su malda, pasninkavimu ir nakties budėjimais, prie kurių pridedami gražūs pažadai, pririštos specialiomis malonėmis kunigams ir skaistyklos sieloms. Savo pranešimuose Jėzus ir Marija sako, kad Nekaltojo Marijos širdies meilės liepsna yra didžiausia malonė, suteikta žmonijai nuo įsikūnijimo. Ir dar ne tolimoje ateityje jos liepsna užlies visą pasaulį.
Tėvas Stefano Gobbi
Kodėl „Gisella Cardia“?
Trečia, pranešimus dažnai lydėjo matomi reiškiniai, fotografiniai įrodymai, rasti „Cammino con Maria“, kuris negali būti subjektyvios vaizduotės vaisius, ypač stigmos buvimas ant Giselle kūno ir kryžių ar religinių tekstų pasirodymas kraujas ant Gizelės rankų. Peržiūrėkite nuotraukas iš jos apsireiškimo svetainės 
Jennifer
Kodėl Manuela Strack?
Kodėl Medžugorjės Dievo Motinos vizionieriai?
Kodėl Pedro Regis?
Kodėl Dievo tarnas Luisa Piccarreta?
šventųjų. Tik tada, kai ji tapo „Marijos dukterimi“, košmarai pagaliau nutrūko sulaukę vienuolikos metų. Kitais metais Jėzus pradėjo kalbėti su ja iš vidaus, ypač gavęs Šventąją Komuniją. Kai jai buvo trylika, Jis pasirodė jai vizijoje, kurią ji matė iš savo namų balkono. Ten, apačioje esančioje gatvėje, ji pamatė minią ir ginkluotus kareivius, vedančius tris kalinius; ji pripažino Jėzų kaip vieną iš jų. Atėjęs po jos balkonu, Jis pakėlė galvą ir sušuko: „Siela, padėk man! “ Giliai sujaudinta Luisa nuo tos dienos pasiūlė save kaip aukos sielą, aukodama žmonijos nuodėmes.
nejudri, į standžią būseną, kuri pasirodė beveik taip, lyg ji būtų mirusi. Tik kai kunigas ant jos kūno padarė Kryžiaus ženklą, Luisa atgavo savo sugebėjimus. Ši nuostabi mistinė būsena išliko iki pat jos mirties 1947 m., O vėliau įvyko laidotuvės, kurios nebuvo nemenkas reikalas. Tuo gyvenimo periodu ji nesirgo jokia fizine liga (kol galų gale nepasidavė plaučių uždegimui) ir niekada nepatyrė pragulų, nepaisant to, kad šešiasdešimt ketverius metus buvo uždaryta savo mažoje lovoje.
Kodėl Simona ir Angela?
Valerija Copponi