Šventasis Raštas - Dievas bus pašlovintas mumyse

Taigi Judas paėmė kąsnį ir iškart išėjo. Ir buvo naktis. Išėjęs Jėzus pasakė: „Dabar šlovinamas Žmogaus Sūnus, ir jame pašlovinamas Dievas. Jei Dievas pašlovinamas jame, Dievas pašlovins jį ir savyje ir šlovins iš karto “. (Šiandienos Evangelija)

Kaip Jėzus buvo išdalytas, tada kentėjo, mirė ir vėl prisikėlė į šlovę, taip ir Bažnyčia panašiai seksis paskui jos Viešpatį.

Viešpatie Jėzau, jūs numatėte, kad mes dalyvausime persekiojimuose, kurie jus atvedė prie smurtinės mirties. Bažnyčia, suformuota už jūsų brangų kraują, netgi dabar yra suderinta su jūsų aistra; ar tai gali būti pakeista dabar ir amžinai jūsų prisikėlimo jėga. —Palmos malda, Valandų liturgija, III tomas, p. 1213

Taip, Bažnyčioje bus išdavystė; ji taip pat įžengia į savo „naktį“. Bet tada yra ir Bažnyčios prisikėlimas, kai ateis „Dievas bus šlovinamas jame“, tai yra mistiniame Jėzaus Kūne, kuris is Bažnyčia. Taigi, mes pasidalinsime tiek su Galvos kančia, tiek su šlove. Ir kokia gi šlovė, šis prisikėlimas, kuriuo pasidalins Bažnyčia?

... jis nusižemino, tapdamas klusnus mirčiai, net mirtis ant kryžiaus. Dėl to Dievas jį labai išaukštino ... (Fil 2: 8-9)

Savo paklusnumu Jėzus atpirko mūsų puolusius žmogaus valia puikiai suvienydamas savo žmogiškąją valią su dieviškąja valia ir prikaldamas ją prie medžio. Taigi Jo prisikėlimas yra šlovė, kurios Kristus nusipelnė Bažnyčiai prarastą orumą ir teises, kurias kadaise turėjo Adomas bendradarbiauti tobulinant kūriniją: tai, kas vadinama „gyvenimo Dievo valia dovana“ (priešingai nei tiesiog „vykdant“ Dievo valią).

Gyvenimas dieviška valia ... žemės sielai palieka tą pačią vidinę sąjungą su Dievo valia, kuria džiaugiasi šventieji danguje. —Rev. Josephas Iannuzzi, „Dvasininkų ir pasauliečių vadovas“ Dieviškosios valios maldaknygė, p. 699

Jėzaus slėpiniai dar nėra iki galo ištobulinti ir įvykdyti. Tiesą sakant, jie yra Jėzaus asmenyje, bet ne mumyse, kurie yra jo nariai, nei Bažnyčioje, kuri yra jo mistinis kūnas. —St. Johnas Eudesas, traktatas „Apie Jėzaus karalystę“, Valandų liturgija, IV tomas, 559 psl

Tai kodėl „Kūryba dejuoja net iki šiol“, - pasakė šventasis Paulius „Su nekantrumu laukia Dievo vaikų apreiškimo“. ^[1]Rom 8:22, 19 Tai yra, kūryba laukia tų, kurie vėl imsis Adomo darbo, kuris buvo atkurtas per Jėzų Kristų, ir užbaigs jį „per Jį, su Juo ir Jame“.^[2]Eucharistinė malda

<...> išganymo darbuose Kristus atleidžia kūrinį nuo nuodėmės ir mirties, kad jį vėl pašventintų ir priverstų sugrįžti pas Tėvą savo šlovės labui.  -Katalikų Bažnyčios katekizmas, n. 2637 m

Kai Bažnyčios kančia artėja prie „nakties“, žiūrėkime ne į Judo išdavystes ar artėjančius Petro neigimus, bet į artėjančią šlovę ir Kristaus mintį ...

... stebėdami akis į Jėzų, lyderį ir tikėjimo tobulintoją. Vardan džiaugsmo, kuris slypėjo priešais jį Jis ištvėrė kryžių, niekindamas jo gėdą, ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje. (Hebrajai 12: 2)

Norėdami daugiau sužinoti apie skirtumą tarp „valios„ vykdymo “ir„ gyvenimo dieviškoje valioje “, skaitykite Vieniša valia ir Tikra Sūnystė. Norėdami daugiau sužinoti apie artėjančią Bažnyčios šlovę, skaitykite Bažnyčios prisikėlimas ir Ateinantis naujas ir dieviškas šventumas parašė Markas Mallettas „The Now Word“.