Mažoji Marija – Meilė prasiskverbia

Jėzus į Mažoji Marija 21 m. vasario 2024 d.

„Tapimas Dievo ženklu“ (Mišių skaitiniai: Jonos 3:1-10, Psalmė 50, Luko 11:29-32)

Mano mažoji Marija, per pirmąjį skaitymą didžiajame Ninevės mieste sukyla šauksmas. Jona perspėja: „Atgailaukite, kitaip miestas bus sunaikintas per keturiasdešimt dienų“. Gyventojai klauso ir priima jo kvietimą, o karalius ir miestiečiai, dideli ir maži, turtingi ir vargšai, atgailauja, dėvi ašutines ir pasninkauja, bet visų pirma atitaiso savo nuodėmes, nukreipdami savo širdis nuo blogio. Tai yra Dievui maloni auka – ne tai, kad žmogus persiplėšia drabužius ir aukoja, bet tai, kad atsiverčia, kad pakeičia savo širdį iš piktadarios į gerą. Pasikeitus žmogaus širdžiai, pasikeičia visas jo elgesys ir gyvenimas, nukreiptas į gėrį. Susidūręs su Ninevės atgaila, Dievas atitraukia savo ranką, kuri buvo pasirengusi ją smogti, ir atima bet kokį ketinimą sunaikinti.

Ir šiandien, kiek daug žinučių skelbiama, kiek daug autentiškų pranašysčių, kurios Dievo vardu skelbia laikus, skelbiančius apie jau vykstantį didįjį apsivalymą. Jei žmonės atsiverstų, nukreiptų žvilgsnį į Dangiškąjį Tėvą, paskelbtos bausmės būtų atšauktos. Jei daugelis pasitaisytų, daugelis šių įspėjimų būtų apriboti ir sušvelninti. Tačiau jei neįvyks jokių pokyčių, šios pranašystės išsipildys. Pranašystė, net jei tiesa, visada yra santykinė ir sąlygota žmogaus elgesio bei atsako.

Ne Dievas nori bausmės, bet ji tampa būtina žmogaus išganymui. Švenčiausiasis Tėvas visada įsikiša ir veikia vedamas meilės kiekviename veiksme, ir net Jo teisingumas kyla iš Jo meilės, kad padėtų žmonėms, kad jie neišsiblaškytų, kad nepasiklystų. Jo pareiga visada yra kentėti ir išpirkti išganymo tikslu. Tai panašu į tai, kai vaikas ruošiasi įkristi į prarają; kad jis nenukristų ir nemirtų, kaip tėvas turi stipriai sugriebti, kad nenukristų, taip daro ir Tėvas su savo kūriniais.

Kodėl žmonės neatsiverčia? Kadangi jie netiki, jie neturi tikėjimo. Jie sako, kad jiems reikia ženklų jų įsitikinimams, nesuvokdami, kad Dievas jau davė aukščiausią ženklą savo Sūnuje, nukryžiuotame ir prisikėlusiame. Dabar Jis prašo, kad jūs patys, gyvendami savo kryžiumi ir prisikėlimu, įskiepyti į Kristų, taptumėte ženklais savo artimams, kad jie dar tikėtų. Kiekvienas iš jūsų, kuris atsiverčia, tampa būtinas kiekvienam ir tampa šviesos ženklu, skleidžiančiu spindesį, kuris apšviečia tamsą aplinkui.

Apmąstykite, kaip apaštalams tebuvus dvylika žmonių, prasidėjo visiškai pagoniško pasaulio sprogimas, atsigręžiant į dieviškąją tikrovę vieninteliame Dieve ir Viešpatyje.

Kada būna, kad žmogus pakeičia širdį ir pasitaiso savo blogą praeitį? Kai jie mokosi mylėti, kai meilė prasiskverbia, kai yra susitikimas su savo Viešpačiu ir, pažindamas Jį, žmogus myli Jį su meile, kuri širdyje turi pirmenybę ir atmeta visa kita, kas Jam nepriklauso. yra nereikalingas, tuščias ir Jam prieštaraujantis.

Meilėje Dievui atrandi brangų lobį, suteikiantį autentišką vertę tam, ko reikia ieškoti ir patirti, ir įgyji jėgų apsisaugoti ir nugalėti kiekvieną blogį, kiekvieną pagundą ir nuodėmę, kuri anksčiau tave laikė nelaisvėje. Tik tada yra ženklas. Susitapatinę su nukryžiuotuoju ir prisikėlusiu Kristumi, jūs priimate Jo skelbimą ir šaukiatės savo broliams ir seserims, turėdami aiškumo ir jėgų pakviesti juos atsiversti ne tik tais laikais, kurie yra numatyti pranašystėse apie įvairias paskelbtas bausmes, bet ir dėl jų asmeninis sprendimas dėl kiekvieno žmogaus, kuriam reikia amžinybės išganymo, individualaus gyvenimo.

Aš tave laiminu.